Jonavos kraštas nuo seno buvo pamėgtas dvarininkų – čia gyveno plati Jonavos įkūrėjų Kosakovskių giminė, Skarulių kaimo pavadinimas galimai kilęs nuo dvarą valdžiusių didikų Skorulskių pavardės, iš Kulvos apylinkių bajorų šeimos kilo garsus XVI a. šviesuolis Abraomas Kulvietis, netoli Žeimių esančiame dvarelyje gimė ir užaugo garsus architektas Vaclovas Michnevičius.

Tačiau iki šių dienų geriausiai yra išlikęs klasicistinio stiliaus Žeimių dvaras, kuriame paskutiniai Jonavos miesto įkūrėjų Kosakovskių giminės palikuonys gyveno iki pat II-ojo pasaulinio karo.

Žeimių dvaras pradėjo formuotis XV a. pab. – XVI a. pr. Žinoma, kad XVI a. Žeimius lygiagrečiai valdė Zavišos, Medekšos, Čechovičiai. XVIII a. pr. Žeimių dvaro sodybą paveldėjo Dominykas Medekša - žymus LDK valstybinis veikėjas, Radvilų politinis rėmėjas, Kauno pakamoris. XVIII a. antrojoje pusėje jis pradėjo Žeimių dvaro mūrinio ansamblio statybą. Iš šio laikotarpio išlikusi koplyčia, skirta Dominyko Medekšos sūnaus Teodoro, Baro konfederato, žuvusio 1768 m. ties Višakio Rūda, atminimui įamžinti. 1780 m. Dominykas Medekša Žeimių dvaro sodybą pardavė vyskupui Juozapui Kazimierui Kosakovskiui. Šis dvaras didikų Kosakovskių giminei priklausė iki pat II – ojo pasaulinio karo metų, kaip 1941 m. buvo nacionalizuotas. Valdant Kosakovskiams apie 1830 - 1840 m. senieji dvaro rūmai buvo rekonstruoti ir perstatyti klasicizmo stiliumi. XX a. pr. Žeimių dvaras vėl buvo remontuotas. Rūmų rytinėje pusėje buvo pastatyti laiptai į antrą aukštą, išnyko senieji svirnai, klojimai, pastatytas naujas kumetynas, siloso bokštas. Po dvaro nacionalizavimo, jame buvo įrengti butai. 1956-1965 m. čia veikė Žemės ūkio technikumas. Vėliau dvare buvo įrengtos Žeimių mokyklos pradinukų klasės ir bendrabutis. Kurį laiką jame veikė ir siuvykla. Atgimimo metais kurį laiką dvaro pastatai buvo apleisti. Šiuo metu dvaro sodyba priklauso menininkui Domui Noreikai. Joje veikia Aikas Žado laboratorija, kviečianti į kultūrinius renginius, meno parodas ir instaliacijas.