Žeimių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia - tai vienas gražiausių Jonavos rajono objektų, puošiantis Žeimių miestelio centrą. Pirmoji Romos katalikų bažnyčia Žeimiuose buvo pastatyta dvarininkų Zavišų apie 1522 metus. Nuo tų laikų ji ne kartą nukentėjusi ir perstatyta. Dabartinę neogotikinio stiliaus bažnyčią suprojektavo ir savo gimtinei padovanojo iš šių apylinkių kilęs architektas Vaclovas Michnevičius. Naujoji bažnyčia pašventinta 1906 m. Jai paliktas senosios bažnyčios Švč. Mergelės Marijos Gimimo titulas. Pirmojo pasaulinio karo metais bažnyčia labai nukentėjo. 1915 m. traukdamasi rusų kariuomenė užminavo bokštus. Sprogimo metu buvo stipriai apgadintas pietinis bokštas, subyrėjo vargonai, išdužo 53 vitražiniai langai. Rusų kariuomenė išgabeno varpus, kurių nepavyko atgauti. Nauji varpai buvo išlieti tik 1938 m.  Po I-ojo pasaulinio karo bažnyčia buvo atstatyta.

Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia yra grakščių formų, su smailiaarkiais langais, dviem smailiais bokštais. Daugelį bažnyčios altorių didingoje trijų navų jos vidinėje erdvėje sukūrė žeimietis Augustinas Meslinas. Didžiajame altoriuje yra aptaisais dengtas maloningasis Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas, gausiai papuoštas votais.

Bene svarbiausi Žeimių bažnyčios šventoriaus pastatai trys koplytėlės – kriptos. Jose palaidoti grafų Kosakovskių ir dvarininkų Nelovickų artimieji. Šventoriuje palaidotas ir pats architektas Vaclovas Michnevičius ir kiti kraštui ir bažnyčiai nusipelnę žmonės.

 Prieš pat bažnyčią, Žeimių miestelio centre yra kraštiečiui skulptoriui Konstantinui Bogdanui skirtas skveras, netoli skvero ir K. Bogdano, K. Krasausko ir A. Narkevičiaus sukurtas paminklas bažnyčios architektui Vaclovui Michnevičiui. Šalia bažnyčios esančiame seniūnijos pastate įkurtas memorialinis skluptoriaus K. Bogdano muziejus.