Panašių upelių Lietuvoje šimtai, tačiau šis ypatingas. Manoma, kad Lietavos upelis, dešinysis Neries intakas, davė vardą Lietuvai. Upelis yra 30 km nuo Kernavės – pirmosios Lietuvos sostinės. Pagal vyraujančią teoriją Lietuvos vardas kildinamas išhidronimo, susijusio su žodžiu lieti. Šios teorijos autorius – kalbininkas Kazimieras Kuzavinis. Anot jo, pradžią Lietuvos vardui ir davė Lietava.

Lietava išteka iš Lietaukos/Lietavos raisto (tiksliau, iš Krivickienės aukštapelkės, telkšančios piečiau Musninkų−Upninkų kelio, iškart į vakarus nuo Jonavos rajono ribos su Širvintų rajonu), aukštupyje ir vidurupyje teka į vakarus (daugiausia per Upninkų seniūnijos pietinės dalies kaimų laukus), žemupyje − į pietvakarius (per Gegužinės mišką), įteka į Nerį piečiau Arnotiškių. Šioje vietoje yra sutvarkytas priėjimas prie upelio, pastatytas koplytstulpis, vietos gyventojų įrengtas tiltukas, galima atsigerti vandens iš šaltinio, trykštančio į Lietavos upelį.