Tai geriausiai išlikusi senosios Jonavos gatvė, atspindinti to meto prekybininkų žydų gyvenimo būdą. 

Nors dabar Jonava dažnai tapatinama su pramoniniu miestu, tokia ji buvo ne visada. Kadaise prekybiniame pakelės miestelyje virė visai kitoks gyvenimas, o tarpukariu dėl gausiai čia gyvenusių žydų prekybininkų Jonava net buvo vadinama „Lietuvos Jeruzale“. Senojo miesto dvasią ir dabar galima pajusti, pasivaikščiojus Kauno gatve. Geriausiai išlikusi senosios Jonavos gatvė, atspindinti žydų prekybininkų gyvenimo būdą. Carinės Rusijos valdžiai įvedus draudimus žydams laisvai disponuoti žeme, jie buvo priversti grūstis mažuose nuomojamuose sklypuose. Verslui ir prekybai vystyti buvo svarbu strategiškai gera vieta, priėjimas prie pagrindinių gatvių, kuriomis plaukė potencialių klientų srautai. Tad žydai telkėsi miestelio centre, aplink turgaus aikštę ir į ją vedančiose gatvelėse, jų apgyvendinta miestelio dalis buvo užstatyta tankiausiai. Išlikusiame gatvės fragmente išryškėja pagrindiniai žydiškų namų bruožai: gatvės apstatytos nedideliais, vieno ar dviejų aukštų galu į gatvę besiremiančiais namukais. Pirmajame namo aukšte būdavo įrengtos „komercinės patalpos“ – dirbtuvės arba parduotuvė, į kurias buvo galima patekti pro duris, vedančias iš gatvės pusės. Namo savininkai gyvenamąsias patalpas įsirengdavo antrajame aukšte arba palėpėje, taip pat paprastai turėdavo rūsį, kuriame sandėliuodavo prekes. Parduotuves turėję smulkieji prekybininkai paprastai prekiaudavo maisto produktais, o turtingesni pirkliai – radiotechnika, dviračiais, stambiais namų apyvokos daiktais. Nuo seno Jonava, pro kurią keliaudavo upe plukdomos prekės, visoje apskrityje garsėjo javų prekyba – šioje srityje Jonavos žydai nusileisdavo tik Kauno pirkliams. Nemaža dalis Jonavos žydų vertėsi ir amatais. Jonavoje žydai buvo žinomi ir vertinami dėl savo kruopštumo ir gero amato išmanymo, o tokius pagrindinius amatus, kaip kalvystė ir siuvimas buvo visiškai pajungę savo įtakon. XIX a. pirmojoje pusėje, nutiesus pašto kelią, jungiantį senąją carinės imperijos sostinę su vidurio Europos miestais, juo be perstojo ėmė dundėti prekiniai, keleiviniai ir pašto siuntų vežimai, o amžiaus viduryje dėl karinių konfliktų užsidarius imperijos uostams, sausumos transporto eismas dar labiau suintensyvėjo. Čia gyvenę žydai suskubo teikti su arklių transportu ir jo aptarnavimu susijusias paslaugas: padaugėjo vežikų, keltininkų, račių, dailidžių, taisančių vežimus. Miškingomis apylinkėmis garsėjusioje Jonavoje labai greitai išsivystė medžio apdirbimo amatai, XX a. pradžioje išaugę į pramoninę gamybą.

Dar ir šiandien, vaikščiojant Kauno gatve, apima jausmas, tarsi, užsimerkus ir atidžiai įsiklausius, galėsime išgirsti buvusį gatvės šurmulį turgaus dienomis, varstomų parduotuvių duris, prekybininkų šūksnius, iš batsuvio ar kalvio dirbtuvių skildančius garsus. O nusikelti į 1920 – 1941 metų Jonavą bei pasivaikščioti senąja Kauno gatve galime perskaitę Grigorijaus Kanovičiaus – vieno žymiausių ir produktyviausių šiuolaikinių žydų rašytojų – Lietuvos nacionalinės ir Izraelio rašytojų sąjungos premijų laureato romaną “Miestelio romansas“. Romane autorius vaizdžiai perteikia vaikystės prisiminus ir to meto Jonavos žydų gyvenimą. 

Kauno g., Jonava

Koordinatės: X:6103858 Y:517514