Jonava nuo seno pasižymėjo miškingomis apylinkėmis – ne veltui būtent čia suklestėjo medžio apdirbimo baldų pramonė: pirmoji Jonavoje įsteigta pramonės įmonė buvo 1912 m. įsikūręs degtukų fabrikas, o tarpukariu didžioji dalis lietuviškų baldų buvo gaminami būtent šiame mieste. Miškingos apylinkės plyti į pietryčius nuo Jonavą kertančio senojo Varšuvos-Sankt Peterburgo pašto kelio (dabartinės A6 magistralės). Šią vietovę dar galima apibūdinti, kaip miškų, dykumų ir pelkynų kraštu: Dumsių miške puikuojasi viena didžiausių Lietuvoje žemyninių kopų, o užakęs ežeras, gavęs Aklojo ežero pavadinimą, yra didžiausias rajone eksploatuojamas durpynas, kurį supa pelkynai ir pelkiniai ežeriukai – prie šių ežeriukų įrengtose poilsiavietėse galima puikiai atsigaivinti karštą vasaros dieną. Kitoje kelio pusėje kraštovaizdis radikaliai pasikeičia – ten plyti derlingos, vidurio Lietuvos peizažui būdingos pievos. Visai šalia Jonavos yra dviejų didžiųjų Lietuvos upių – Neries ir Šventosios – santaka, o netoliese čiurlena sraunūs Lokio, Širvintos upeliai, taip pat į Nerį įteka mažytis Lietavos upeliūkštis, nuo kurio galimai kilo Lietuvos vardas. Jonavos rajonas gali pasigirti didžiausiu Lietuvos upių akmeniu – Gaideliu. Verta apsidairyti ir aplinkui: šalia didžiojo upių akmens atsiveria Neries skardžiai, Andruškonių atodanga.