Tai modernus sporto ir sveikatingumo kompleksas, duris lankytojams atvėręs 2022 m. gruodžio 15 d., kuriame  jūsų lauks įvairūs vandens užsiėmimai, pramogos ir nepriekaištingas poilsis. 

• 25 m, 4 takų baseinas suaugusiems;
• atskiras baseinas kūdikiams;
• SPA zona: sūkurinės vonios, vandens srovės, pirtys;
• vandens čiuožyklos vaikams;
• kavinė, baras;
• atskira zona poilsiui;
• vandens sporto užsiėmimai.

Tai vieta, kur galima aktyviai leisti laisvalaikį, puoselėti gerą savijautą ir atsipalaiduoti!

Vienu metu baseine gali lankytis iki 100 asmenų.

Jonavos miesto ūkio kilimui ir jo plėtrai lemiamą reikšmę turėjo per miestą nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos traktas (plentas). Jis sujungė miestelį su Kaunu, Ukmerge, Daugpiliu ir kitais miestais. Jonavos arklių pašto stotis – svarbus šio trakto infrastruktūros elementas. Statinių komplekso statyba datuojama 1833–1835 metais. Pašto kompleksą sudaro du ūkiniai pastatai ir nedidelis buvęs gyvenamasis namas su skersiniu koridoriumi. Pagrindinio korpuso fasadą nuo kelio pusės akcentuoja prieangio tipo portikas su keturiomis dorėninėmis kolonomis. Kompleksas stovi kompoziciniu ir vizualiniu požiūriu svarbioje mieste vietoje, ašyje, jungiančioje Neries upės tiltą ir už jo esantį kelio apeivių namą (šiuo metu jame įsikūrusi picerija)

Pagal pastatų skaičių, dydį ir teikiamas paslaugas Jonavos arklių pašto stotis priklausė trečiajai klasei. Stotyje buvo aptarnaujamos pašto ir krovinių siuntos bei arklių transportu važiuojantys keleiviai. Šiuo keliu važinėjo aukšto rango keleiviai, valstybės tarnautojai, pirkliai ir keliautojai iš daugelio Rusijos ir Vakarų Europos miestų. 1844 m. pašto stotis turėjo 25 arklius, o 1860 m. paštui priklausė net 51 gyvulys.

Čia buvo įrengti poilsio kambariai caro šeimos nariams ir valdininkams. Pagrindiniame pastate buvo laukimo salė. Įrengtos arklidės, pašarų sandėliai.

1905 m. mieste prasidėjo gaisras, kuris per 15 minučių apėmė visą miestelio centrą. Ugnis smarkiai apgadino ir pašto stoties kompleksą. Artimą tarpukariui vaizdą ir dabartinius stogų siluetus pašto stoties kompleksas greičiausiai įgavo po 1905 m. gaisro atliktos rekonstrukcijos.

Po Pirmojo pasaulinio karo pašto stotis nustojo veikusi. Tarpukariu pagrindiniame pastate buvo įsikūrusi Jonavos pašto, telegrafo-telefono įstaiga. Antrojo pasaulinio karo metais pašto stotis vėl degė, ypač nukentėjo centrinis korpusas. Po karo jame įsikūrė Jonavos ryšių mazgas. 1974 m. – 1991 m. pastatuose veikė Jonavos centrinė rajono biblioteka, o nuo 1992 m. senojoje pašto stotyje atidarytas Jonavos krašto muziejus. Nuo 2006 metų komplekse veikia ir Jonavos turizmo informacijos centras.

Muziejuje veikia nuolat keičiamų parodų salė, etnografijos ir istorijos skyriai, nuolatinė archeologinės ekspozicija rūsyje, vyksta edukaciniai užsiėmimai suaugusiems ir moksleiviams. 

Muziejaus lankymas nemokamas. 

Tai geriausiai išlikusi senosios Jonavos gatvė, atspindinti to meto prekybininkų žydų gyvenimo būdą. 

Nors dabar Jonava dažnai tapatinama su pramoniniu miestu, tokia ji buvo ne visada. Kadaise prekybiniame pakelės miestelyje virė visai kitoks gyvenimas, o tarpukariu dėl gausiai čia gyvenusių žydų prekybininkų Jonava net buvo vadinama „Lietuvos Jeruzale“. Senojo miesto dvasią ir dabar galima pajusti, pasivaikščiojus Kauno gatve. Geriausiai išlikusi senosios Jonavos gatvė, atspindinti žydų prekybininkų gyvenimo būdą. Carinės Rusijos valdžiai įvedus draudimus žydams laisvai disponuoti žeme, jie buvo priversti grūstis mažuose nuomojamuose sklypuose. Verslui ir prekybai vystyti buvo svarbu strategiškai gera vieta, priėjimas prie pagrindinių gatvių, kuriomis plaukė potencialių klientų srautai. Tad žydai telkėsi miestelio centre, aplink turgaus aikštę ir į ją vedančiose gatvelėse, jų apgyvendinta miestelio dalis buvo užstatyta tankiausiai. Išlikusiame gatvės fragmente išryškėja pagrindiniai žydiškų namų bruožai: gatvės apstatytos nedideliais, vieno ar dviejų aukštų galu į gatvę besiremiančiais namukais. Pirmajame namo aukšte būdavo įrengtos „komercinės patalpos“ – dirbtuvės arba parduotuvė, į kurias buvo galima patekti pro duris, vedančias iš gatvės pusės. Namo savininkai gyvenamąsias patalpas įsirengdavo antrajame aukšte arba palėpėje, taip pat paprastai turėdavo rūsį, kuriame sandėliuodavo prekes. Parduotuves turėję smulkieji prekybininkai paprastai prekiaudavo maisto produktais, o turtingesni pirkliai – radiotechnika, dviračiais, stambiais namų apyvokos daiktais. Nuo seno Jonava, pro kurią keliaudavo upe plukdomos prekės, visoje apskrityje garsėjo javų prekyba – šioje srityje Jonavos žydai nusileisdavo tik Kauno pirkliams. Nemaža dalis Jonavos žydų vertėsi ir amatais. Jonavoje žydai buvo žinomi ir vertinami dėl savo kruopštumo ir gero amato išmanymo, o tokius pagrindinius amatus, kaip kalvystė ir siuvimas buvo visiškai pajungę savo įtakon. XIX a. pirmojoje pusėje, nutiesus pašto kelią, jungiantį senąją carinės imperijos sostinę su vidurio Europos miestais, juo be perstojo ėmė dundėti prekiniai, keleiviniai ir pašto siuntų vežimai, o amžiaus viduryje dėl karinių konfliktų užsidarius imperijos uostams, sausumos transporto eismas dar labiau suintensyvėjo. Čia gyvenę žydai suskubo teikti su arklių transportu ir jo aptarnavimu susijusias paslaugas: padaugėjo vežikų, keltininkų, račių, dailidžių, taisančių vežimus. Miškingomis apylinkėmis garsėjusioje Jonavoje labai greitai išsivystė medžio apdirbimo amatai, XX a. pradžioje išaugę į pramoninę gamybą.

Dar ir šiandien, vaikščiojant Kauno gatve, apima jausmas, tarsi, užsimerkus ir atidžiai įsiklausius, galėsime išgirsti buvusį gatvės šurmulį turgaus dienomis, varstomų parduotuvių duris, prekybininkų šūksnius, iš batsuvio ar kalvio dirbtuvių skildančius garsus. O nusikelti į 1920 – 1941 metų Jonavą bei pasivaikščioti senąja Kauno gatve galime perskaitę Grigorijaus Kanovičiaus – vieno žymiausių ir produktyviausių šiuolaikinių žydų rašytojų – Lietuvos nacionalinės ir Izraelio rašytojų sąjungos premijų laureato romaną “Miestelio romansas“. Romane autorius vaizdžiai perteikia vaikystės prisiminus ir to meto Jonavos žydų gyvenimą. 

Kauno g., Jonava

Koordinatės: X:6103858 Y:517514

Dabartinė Jonavos bažnyčia iškilo 1791 m., o 1793 m. fundatoriaus vyskupo Juozapo Kazimiero Kosakovskio konsekruota Šv. apaštalo Jokūbo vardu. Ankstyvajam klasicizmo laikotarpiui priskiriama bažnyčia ilgą laiką neišsiskyrė Jonavos panoramoje. Pagrindine miestelio dominante ji tapo tik nuo XX a. IV-ojo dešimtmečio vidurio, kuomet šventovei buvo pristatyti du bokštai.

Iš pradžių stačiakampės, trinavės, halinės bažnyčios fasadus ritmiškai skaidė piliastrai ir tarp jų aukštai iškelti langai; pagrindiniame fasade buvo arkinės nišos, o viršuje trikampis frontonas; abipus stačiakampės presbiterijos stovėjo vienaaukštės zakristijos. Jonavos bažnyčios projekto autorystė nėra aiški. Profesorius E. Budreika nurodo, kad šios bažnyčios projekto autorius – Laurynas Gucevičius, nors kitų tyrinėtojų nuomone, pastato proporcijos ir ankstyvojo klasicizmo formos nėra būdingos šio architekto kūrybai.

Apie tarpukario projektus esama tikslių duomenų. Iniciatyvos ėmėsi Jonavos klebonas kun. Petras Vaitiekūnas, o „projektą sudarė garsusis mūsų Kauno inž. Reisonas" – skelbė to meto spauda. Nauju archtektūriniu elementu pagrindiniame fasade tapo modernizuotos eklektikos formų frontonas: vietoj trikampio frontono pristatytas stilizuotas, laiptuoto kontūro skydas su trikampe viršūne. Abipus frontono iškilo dviejų tarpsnių bokštai, dengti gaubtais šalmais.

Maždaug tuo pat metu buvo nugriauta ir bažnyčios mūrinė varpinė. Buvo pastatyti šventoriaus vartai, kuriuose pakartota fasado kompozicija. 1936 m. atnaujintas bažnyčios interjeras, pagal K. Reisono projektą padidinta choro patalpa.

Bažnyčios  rūsyje esančioje kriptoje ilsisi didikų Kosakovskių palaikai: miesto įkūrėjos Marijonos Zabielaitės – Kosakovskienės, Napoleono adjutanto, prancūzų armijos generolo Juozapo Antano Kosakovskio, vyskupo, bažnyčios fundatoriaus Juozapo Kazimiero Kosakovskio, paskutiniojo Abiejų Tautų Respublikos etmono Simono Kosakovskio palaikai.

Prie antros pagal dydį upės Lietuvoje įsikūrusiam Jonavos miestui Neris visada buvo labai svarbi: ji naudota laivybai, susisiekimui, krovinių gabenimui, žvejybai. Upės dėka Jonava nuo seno garsėjo kaip prekybinis miestas. Miestiečių ir svečių poilsiui, Neries pakrantėje nutiesti pėsčiųjų-dviračių takai. 

Tai puiki vieta pasivaikščioti ir pasigrožėti Neries upe. 

Sąjūdžio aikštė - atvykusius į Jonavą pasitinkanti aikštė. Aikštėje įrengti unikalaus dizaino iš grindinio trykštantys fontanai, mažošios architektūros elementai, bei skoningas apželdinimas - šią vietą padarė  jonaviečių mėgstama laisvalaikio vieta ir turistų traukos centru.

2015 m. Joninių slėnio šlaite atidarytas slidinėjimo centras su keltuvais ir suformuotos keturios nusileidimo konfigūracijos. Ilgiausioji trasa siekia 200 metrų, kita pritaikyta snieglentininkams, trečioji, turinti tiesią trajektoriją, tinkama greitesniam nusileidimui. Priešingame slėnio šlaite suformuotas mažesnis kalnelis, skirtas vaikams ir pradedantiesiems slidininkams treniruotis. 

Paslaugos – slidinėjimas, inventoriaus nuoma, instruktoriaus paslaugos. Daugiau iformacijos www.slidinejimasjonavoje.lt

Bilietus galite įsigyti internetu www.kakava.lt į paiešką įvedę „Slidinėjimas Jonavoje“ arba vietoje (tik grynaisiais). Slidinėjimo centre veiksia nuomos punktas, kuriame galėsite išsinuomoti reikalingą slidinėjimo įrangą. 

Tai aktyvaus laisvalaikio, poilsio ir pramogų oazė, įsikūrusi prie Jonavos miesto tvenkinių. Šis slėnis buvo sutvarkytas 2015 m., jame įrengiant amfiteatrą, fontanus, pagalbines patalpas, sceną, 600-800 sėdimų vietų. Tais pačiais metais Joninių slėnio šlaite atidarytas slidinėjimo centras su keltuvais ir suformuotos keturios nusileidimo trasos. Čia pat įrengta ir pirmoji Lietuvoje unikali trijų lygių kalnų dviračių trasa, pritaikyta šeimoms, laisvam nusileidimui bei trasa pažengusiems.

 Šalia Joninių slėlio, aplink tvenkinius įkurtas ir diskgolfo parkas, kuris yra atviras ne tik šios sporto šakos entuziastams, bet visiems miestelėnams ir miesto svečiams. 

Joninių pavadinimą šis slėnis įgavo, nes daugiau nei 30 metų Jonavoje įspūdingai švenčiamos Joninės, o per  Jonines ši vieta tampa tikrų tikriausiu Jonų respublikos centru, kur veikia Jono sodyba su smagiausiais žaidimais, edukacijomis ir pramogomis, prekybininkų ir amatininkų mugės, vyksta išskirtiniai koncertai, įspūdinga Vasarvidžio nakties misterija. Joninių slėnyje vyksta ir miesto šventės, vasaros festivaliai ir kiti Jonavos kultūros centro organizuojami renginiai, koncertai, akcijos.

Šalia Jonavos tvenkinių ir dviračių bei pėsčiųjų takų yra įsikūręs Jonavos alpakų ūkis. Tai ne šiaip zoologijos sodas, kur gyvūnai stebimi per tvoras, tai galimybė iš arčiau pažinti šiuos nuostabius gyvūnus, juos paglostyti bei pamaitinti, pasigėrėti jų grožiu.

Paslaugos – alpakų ūkis, alpakų lankymas, maitinimas.

Šviesos bokštas - tai ažūrinis menininko S. Žirgulio sukurtas 11 m. aukščio nerūdijančio plieno bokštas, ant kurio stovi miesto sergėtojas JONAS, laikantis skydą ir ietį bei tiesiantis ranką pasveikinti atvykusiuosius. Miesto simboliu tapęs bokštas įžiebiamas kiekvieną vakarą kartu su gatvių žibintais.

        Vaizdingoje Jonavos vietoje, šalia Neries kadaise stovėjo Jonavos įkūrėjų didikų Kosakovskių dvaras. Iki šių dienų Jonavos dvaras, deja,  neišliko. Tačiau Panerių gatvėje pastatytas, memorialinis rodmuo,  byloja apie XVIII a. – XIX a. pradžioje čia stovėjusį Jonavos dvarą.

        Rodmuo yra prie kelio, anuomet vedusio iš dvaro į Šv. Jokūbo bažnyčią, šalia vakarinių buvusios dvaro sodybos vartų.  

Panerių gatvėje, visai šalia kur XVIII a. – XIX a. būta Jonavos dvaro,  stovi akmens memorialas, skirtas nužudytų partizanų atminimui. 2018 m. minint Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimo šim­tmetį šalia memorialo pastatyta stela su Vyčiu. Paminklą sudaro kolona, suveržta dviem alegoriniais pančiais, simbolizuojančiais skaudžius nepriklausomybės praradimus. Besiveržiantis į viršų stiebas – tarsi Lietuvos kelias į laisvę. Pats Vytis viršūnėje atspindi Lietuvos valstybingumą.

Jonavoje iki pat XIX a. pabaigos nebuvo tiltų – žmonės ir kroviniai būdavo perkeliami keltais. Pirmasis, medinis, geležinkelio tiltas pastatytas 1871m., nutiesus Liepojos-Romnų geležinkelį, 1873 m. jį pakeitė metalinės konstrukcijos tiltas ant mūrinių atramų. Vėliau šalia mūrinio geležinkelio tilto pastatytas panašios konstrukcijos plento tiltas, kurį mena tik išlikusi atrama upės viduryje. XX a. pr. siekiant sustiprinti tilto apsaugą, įrengtos slėptuves, kurių liekanas galima pamatyti ir dabar. II-ojo pasaulinio karo metu sugriautas geležinkelio tiltas po karo buvo atstatytas ant senųjų atramų.

Yra žinoma, kad iki Antrojo pasaulinio karo didžiąją dali Jonavos gyventojų sudarė žydai - per beveik du šimtmečius jų procentas svyravo nuo 50 iki 80 proc.  Gausiai žydų apgyvendintoje centrinėje miesto dalyje buvo susiformavęs visas sinagogų konpleksas. Manoma, kad XX a. pr. Jonavoje galėjo būti net 7 sinagogos. Iki šių dienų išliko tik dvi, žymiai pakeistos sinagogos. XIX a. pab. – XX a. pr. statyta sinagoga Vilniaus ir Sodų gatvių sankirtoje buvo padengta baltu tinku, todėl vadinta Baltąja sinagoga. Su šalia stovėjusia, per karą sunaikinta, netinkuota raudonų plytų Rau­donąja sinagoga sudarė žydų religinio centro kompleksą. So­vietmečiu sinagogos pastatas stipriai apgadintas čia įrengiant kepyklą. 2015 m.  ši sinagoga buvo įtraukta į  kultūros vertybių registrą.

Modernizuotose mažesniosios sinagogos patalpose (Klaipėdos g. 28) šiuo metu įsikūrusi parduotuvė.

Sodų gatvė (buv. Kėdainių g.) – viena seniausių Jonavos gatvių, XX a. pr. jonaviečių mėgstama pasivaikščiojimo vieta. Sakoma, kad šioje gatvėje augo daug vaismedžių, braškių, be to ji vedė prie Varnutės tvenkinių, o čia mėgdavo ilsėtis ir pramogauti miestelėnai. Ir šiandien ši gatvė veda prie Varnutės tvenkinių bei čia įsikūrusio Joninių slėnio. 

Jonavos įkūrėjai dvarininkai Kosakovskiai, kviesdami žydų pir­klius ir amatininkus į Jonavą, suteikė jiems atskirą žemės sklypą kapi­nėms, kuriose buvo laidojami tik žydų tautybės miestelėnai. La­bai nukentėjusios II pasaulinio karo metu ir apleistos sovietmečiu, žydų kapinės buvo sutvarkytos tik 1989-aisiais metais.

Žydų kapines rasite eidami senąja Sodų gatve, netoli Jonavos Joninių slėnio. 

Jonavos mieste yra keturi tvenkiniai, pradžią jiems davė Varnutės upelis. Tvenkiniai turi savo oficialius ir gražius pavadinimus - tai Joninių, Lakštingalų, Gulbių ir Gervių. Aplink  tvenkinius nutiesti dviračių ir pėsčiųjų takai, įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, paplūdymiai. Jei jums patinka vandens pramogos – jums tikrai patiks ir Joninių venkinys. Čia rasite puikų krantą maudynėms, persirengimo kabinas, dušą ir geriamo vandens stotelę. Aktyvaus laisvalaikio mėgėjams – čia pat veikiantis vandenlenčių parkas.

Jonava - aktyvaus laisvalaikio ir sporto miestas. Ir, žinoma, kaip dera tokiam miestui - čia yra puikus centrinis miesto stadionas!  Rekonstruotame Jonavos natūralios dangos centriniame  miesto stadione, gali vykti aukščiausio lygio tarptautinės varžybos, o stadiono tribūnos sutalpina net 2 tūkst. žiūrovų. 

Jonavos sporto arena – tai modernus daugiafunkcis kompleksas, kuriame sudarytos visos sąlygos plėtoti sportinę ir kultūrinę veiklą, organizuoti aukšto lygio sporto ir meninius renginius, rengti miesto šventes ir kitus masinius renginius. Arenoje galima vykdyti krepšinio, tinklinio, salės futbolo, rankinio, bokso, dziudo, stalo teniso, badmintono, gimnastikos, sportinių šokių ar kitas sportines varžybas. Arenos tribūnos talpina iki 2200 žiūrovų.

 info@jkksc.lt 

Naujasis pėsčiųjų – dviračių tiltas per Žeimių gatvę atidarytas 2021 m. rugpjūčio mėn. Jis sujungė gyvenamąjį rajoną ir kitoje judrios gatvės pusėje esančius objektus: Jonavos sporto areną, Joninių slėnį, miesto stadioną bei šioje vietoje statomą baseiną. Originalusis tiltas, kurio ilgis siekia 61 metrą, labai pagerino susisiekimą bei sujungė skirtingose kelio pusėse esančius pėsčiųjų - dviračių takus, kurių Jonavos mieste net 25 km., tuo pačiu - labai papuošė Jonavą!   Šį statinį jau dabar vadina modernaus, dinamiško, judančio ir sportuojančio miesto simboliu!  

Be to šis tiltas per Žeimių gatvę niūriais rudens vakarais tampa spalvota pramoga: gyventojai gali patys pakeisti tilto apšvietimo spalvą.

Internete pasirinkę savo mėgiamą spalvą, statinio lankytojai realiu laiku keičia tilto apšvietimą. Galima pasirinkti iš penkių spalvų: geltoną, žalią, raudoną, mėlyną ar purpurinę.

Jonavos kultūros centras džiugina renginių gausa – filmai, spektakliai, koncertai, festivaliai, tereikia www.jkc.lt puslapyje sekti naujienas kas kada vykta. Be to, Jonavos kultūros centro Meno galerijoje parodas galite aplankyti nemokamai. Kultūros centre įrengtas motinos ir vaiko kambarys, kad pramogauti būtų dar patogiau.

 Nepraleiskite gražiausių Jonavos švenčių – Joninių ir Miesto šventės „Mes mylim Jonavą“! Joninės Jonavoje tikrai ypatingos. Tą dieną Jonava tampa Jonų respublika, o Jonų raštinėje registruojami visi šventėje apsilankę Jonai.

Jonavos kultūros centras žada daug staigmenų ir įspūdingus pasirodymus.

Santarvės a. Žeimių g.

Abraomas Kulvietis (1510 - 1545)  laikomas vienu ryškiausių XVI a. Lie­tuvos ir Europos švie­suolių, lietuviškosios raštijos pradininkas ir pirmosios aukštosios mokyklos Lietuvoje steigėjas. A. Kulvietis  kilęs iš Jo­navos rajone, Kulvos apylinkėse gyvenusių bajorų šeimos.  Jo atminimą įamžina netoli Kulvos, aukščiausioje rajono vietoje esantis obeliskas, o Jonavos m. -  garsių skulptorių  Konstantino Bogdano ir Mindaugo Šnipo sukurta skulptūra Santarvės aikštėje.   

Jonavos viešoji biblioteka - mėgiama jonaviečių kultūringo laisvalaikio praleidimo vieta. Bibliotekoje nuolat veikia parodos, o mažiesiems lankytojams yra specialiai pritaikyta vaikų ir jaunimo erdvė. Visus metus bibliotekos vaikų ir jaunimo erdvėje vyksta kūrybiniai užsiėmimai, įvairios edukacijos. Vasarą dalis renginių keliasi į Knygų terasą, kuri atvira lankytojams visą parą.

Atėję į Jonavos viešąją biblioteką, galėsite pasinaudoti audiogido paslauga ,,Litaratūrinė Jonava". Pasiskolinę garso grotuvus, belaides ausines ir žemėlapius galėsite savarankiškai nueiti ekskursijos maršrutą, klausydamiesi gido teksto. Audiogidas yra įrašytas trimis kalbomis – lietuviškai, angliškai ir rusiškai, tad šią paslaugą taip pat rekomenduojame svečiams iš kitų šalių.

Ramybės skveras – pačiame Jonavos miesto centre esantis parkas. Šioje vietoje nuo XVIII a. veikė Jonavos kapinės. Sovietmečiu senosios miesto kapinės buvo perkeltos už miesto. Buvusių kapinių vietoje pastatyti 4 paminkliniai akmenys - Jonavos stačiatikiams, Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyviams, I-ajame pasauliniame kare žuvusiems vokiečių kariams, bei paminklas atminimui tų jonaviečių, kurių palaikai nebuvo iškelti. Ramybės skvere išliko tik Jeronimo Ralio kapas. Jeronimas Ralys (1876 – 1921) – gydytojas, vertėjas, visuomenės veikėjas, lietuviškos spaudos skleidėjas. Nors Jonavoje jis gyveno tik kelerius metus, tačiau tapo neatsiejama Jonavos istorijos dalimi. Jeronimas Ralys tapo pirmuoju Nepriklausomos Lietuvos Jonavos miesto tarybos pirmininku, rėmė vietos pramonę. Gyvendamas ir dirbdamas Jonavoje, po sunkaus gydytojo darbo, naktimis vertė Homero veikalus. Jis pirmasis išvertė Homero veikalą „Odisėja“ į lietuvių kalbą iš senosios graikų kalbos. Taip pat buvo įpusėjęs versti „Iliadą“. Tačiau jonaviečių atmintyje, jis išliko kaip visų mylimas gydytojas, kuris nesirinkdamas pacientų nei pagal amžių, nei pagal tautybę ar finansinę padėtį, visiems skyrė vienodai dėmesio, o neturtinguosius gydė nemokamai. Gydytojo Jeronimo Ralio antkapį sukūrė architektas Adolfas Netiksa.

Skvere taip pat stovi Vlado Vildžiūno sukurtas paminklas, skirtas iš Jonavos rajono Piliakalnių kaimo kilusiam poetui, vertėjui, dramaturgui Petrui Vaičiūnui (1890 – 1959 ). Visai šalia ir įspūdinga skulptoriaus Alfonso Vauros sukurta skulptūra, skirta Jonavos Garbės piliečiui, Nepriklausomybės akto signatarui, ilgamečiam „Achemos“ prezidentui ir valdybos pirmininkui, Technikos mokslų daktarui Bronislovui Lubiui (1938 – 2011). 

Kitoje gatvės pusėje, šalia Jonavos rajono savivaldybės stovi garsių skulptorių Konstantino Bogdano ir Mindaugo Šnipo sukurta skulptūra vienam ryškiausių XVI a. Lie­tuvos ir Europos švie­suolių, lietuviškosios raštijos pradininkui ir pirmosios aukštesniosios mokyklos Lietuvoje steigėjui Abraomui Kulviečiui (apie 1510 – 1545). Iš Kulvos dvaro kilusio šviesuolio palikimas -  pirmasis Reformacijos tekstas Lietuvoje „Tikėjimo išpažinimas“ (Confessio fidei), laiškas karalienei Bonai Sforzai, kuriame Abraomas Kulvietis išdėstė savo pažiūras, taip pat jo versta giesmė „Pagarbints būki ir pačestavotas“, kuri buvo išspausdinta 1570 m. išleistame Martyno Mažvydo giesmyne.

Jonavos Ramybės skvere galima aplankyti Jeronimo Ralio kapą. Jeronimas Ralys (1876 – 1921) – gydytojas, vertėjas, visuomenės veikėjas, lietuviškos spaudos skleidėjas. Nors Jonavoje jis gyveno tik kelerius metus, tačiau tapo neatsiejama Jonavos istorijos dalimi. Jeronimas Ralys tapo pirmuoju Nepriklausomos Lietuvos Jonavos miesto tarybos pirmininku, rėmė vietos pramonę. Gyvendamas ir dirbdamas Jonavoje, po sunkaus gydytojo darbo, naktimis vertė Homero veikalus. Jis pirmasis išvertė Homero veikalą „Odisėja“ į lietuvių kalbą iš senosios graikų kalbos. Taip pat buvo įpusėjęs versti „Iliadą“. Tačiau jonaviečių atmintyje, jis išliko kaip visų mylimas gydytojas, kuris nesirinkdamas pacientų nei pagal amžių, nei pagal tautybę ar finansinę padėtį, visiems skyrė vienodai dėmesio, o neturtinguosius gydė nemokamai.

Gydytojo Jeronimo Ralio antkapį sukūrė architektas Adolfas Netiksa.

Jonavos Ramybės skvere stovi Vlado Vildžiūno sukurtas paminklas, skirtas iš Jonavos rajono Piliakalnių kaimo kilusiam poetui, vertėjui,  vienam pirmųjų besiformuojančio lietuviško teatro dramaturgui Petrui Vaičiūnui (1890 – 1959 ).   P. Vaičiūnas savo veikaluose gvildeno aktualias tautines, socialines ir moralines problemas, tapo ilgamečiu Kauno teatro rekordininku, kas sezoną parašydavęs po naują dramą. Tarpukariu Lietuvai praradus Vilnių, P. Vaičiūno eilėraštis „Mes be Vilniaus nenurimsim!“, įkvėpė lietuvius socialinėms Vilniaus krašto atgavimo iniciatyvoms ir tapo tarsi antruoju Lietuvos himnu.

Jonavos geležinkelio stotis – architektūrinis paminklas. Pastatyta 1871 m. Liepojos–Romnų geležinkelio atšakoje, įgalinus susisiekimą su Vilniumi, Šiauliais, Liepojos, bei Sankt Peterburgo miestais. Taip XIX a. pabaigoje Jonava tapo svarbiu Lietuvos geležinkelių tašku.

Ant geležinkelio stoties sienos pritvirtinta memorialinė lenta liudija, kad iš čia 1941 – 1952 m. į Sibirą buvo išvežta daug tremtinių – jonaviečių, kauniečių, ukmergiečių ir kitų.

Po Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą, Jonavos geležinkelio stotis, jos prieigos bei peronai buvo atnaujinti gavus ES struktūrinių fondų paramą, be to, buvo prailginti stoties keliai IX koridoriuje.

Jonavoje nutiesta daugiau nei 25 kilometrai pėsčiųjų - dviračių takų, kuriais patogu apvažiuoti ar apeiti visą miestą. Norintys pasigrožėti gamta, kviečiami pasivažinėti Varnutės tvenkinius juosiančiais dviračių takais. Dviračių takai nusidriekę  Neries pakrante, suteiks galimybę apžiūrėti Jonavos tiltus, Laukagalių piliakalnį (Milžinų kalną), Skarulių bažnyčią, Taurostos parką. Miesto aikštės su fontanais, gėlynais išpuošti skverai ir parkai, inovatyvios ir gražios vaikų žaidimų aikštelės, lauko treniruokliai, Joninių slėnis, tvenkinių paplūdimiai – Jūs visa tai aplankysite važiuodami ar vaikščiodami Jonavos pėsčiųjų dviračių takais! Šalia dviračių takų įrengtos poilsio salelės, suoliukai, gultai, informaciniai stendai, geriamo vandens stotelės, dviračių remonto stotelės, atnaujintas apšvietimas suteiks galimybę aktyviai ir patogiai praleisti laiką Jonavoje.

Vykdami į Jonavą nepamirškite dviračio!

Taurostos parkas -  edukacinis parkas, kur galima dar labiau prisiliesti prie gamtos!

Jonaviečiai ir miesto svečiai gali mėgautis dar viena sutvarkyta erdve Jonavoje – Neries upės pakrantėje esančiu Taurostos parku, užimančiu apie 10 ha vaizdingos teritorijos ploto. Per parką vingiuoja naujas dviračių takas, su  apšvietimu, poilsio salelėmis,  Nauji suoleliai, jūsų patogumui net gultai, leis grožėtis ne tik parko vaizdu, bet ir čia pat tekančia Nerimi – dalis jų įrengti taip, jog tiesiai prieš juos matoma upės vaga.   Taurostos parkas – edukacinis parkas, kur galima dar labiau prisiliesti prie gamtos ir jos pažinimo. Čia jūs sužinosit apie Lietuvos kraštovaizdžiui būdingus augalus, jų paplitimą, nes šalia įrengti pažintiniai - informaciniai stendai su augalų pavadinimais ir jų aprašymais, akcentuojant kuo šie  ypatingi gamtai.  Medžiuose -  inkilai įvairioms paukščių ir šikšnosparnių rūšims.  Be to, šiame parke visi takai padaryti iš gamtai draugiškos dangos. Kviečiame apsilankyti - čia patiks visiems!

Atminimo parkas - 1990 m. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę kitapus geležinkelio imtasi formuoti parką, kuriame ošia įvairių Jonavos organizacijų pasodinti medžiai. Parko pakraštyje ties Panerių gatve yra įvairaus dydžio akmenų dėlionės – Lietuvos Nepriklausomybės simboliai, kuriuos tremtinė Aldona Rutkauskienė dėliojo 2 metus, kol sukūrė unikalų paminklą nuo sovietų okupantų kritusių laisvės kovotojų, šaulių atminimui. Parko šlaite stovi 1989 metais pastatytas medinis koplytstulpis (Šaulių kryžius), skirtas šauliams atminti.

Skarulių Šv. Onos bažnyčia yra vienas vertingiausių ir gražiausių objektų  ne tik Jonavos rajone, bet ir visoje Lietuvoje. Bažnyčia pastatyta 1622 m. Skarulių dvaro savininko Andriejaus Skorulskio užsakymu. Pasakojama, kad ši bažnyčia pastatyta pagal vienos iš Jeruzalės bažnyčių pavyzdį, kurį A. Skorulskis nusižiūrėjo XVI a. pab. kartu su Mikalojumi Kristupu Radvila Našlaitėliu keliaudamas į Šventąją Žemę, ieškoti Kristaus kapo. Prieš 400 metų statyta Skarulių bažnyčia pasižymi unikalia gotikos ir renesanso stilistikos darna. Bažnyčios interjerą puošia autentiškos XVII a. medinės skulptūros ir didysis altorius, o į Šv. Mišias kviečia, 1670 m. pas geriausią tų laikų varpų liejiką Joną Delamarsą nulietas, varpas.

Skarulių g. 53,  Jonava

Jonavoje iki pat XIX a. pabaigos nebuvo tiltų – žmonės ir kroviniai būdavo perkeliami keltais. Pirmasis, medinis, geležinkelio tiltas pastatytas 1871m., nutiesus Liepojos-Romnų geležinkelį, 1873 m. jį pakeitė metalinės konstrukcijos tiltas ant mūrinių atramų. Vėliau šalia mūrinio geležinkelio tilto pastatytas panašios konstrukcijos plento tiltas, kurį mena tik išlikusi atrama upės viduryje. XX a. pr. siekiant sustiprinti tilto apsaugą, įrengtos slėptuves, kurių liekanas galima pamatyti ir dabar. II-ojo pasaulinio karo metu sugriautas geležinkelio tiltas po karo buvo atstatytas ant senųjų atramų.

2022 metais atlikus Jonavos geležinkelio tilto rekonstrukcijos darbus buvo išsaugotas autentiškas vakarinės tilto dalies plieninės santvarinės konstrukcijos centrinis fragmentas. Jis buvo demontuotas ir perkeltas į parinktą vietą eksponavimui.